- žegsėti
- žegsė́ti, žègsi (žègsia), -ė́jo Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lkv, Škn, Skr, Šn, Grl; SD362, Q453, CII452, MŽ418, N(Rg), M, KlvK102, L žr. žagsėti 1: Ko žegsì, ar širdį kas suspaudžia, ar kas minavo[ja] J. Nuo sauso valgio žègsi J. Išgirdus, kad žègsi, sako: viauksi kaip lapė po girią J. Žegmì, žegsiù K. Ka pradės žegsė́ti, rods, skrandis plyš Rdn. Žegsiù – jau kas išmindo Dv. Žegsė́jo retai, paskui tankiai Kbr. Pradėjo žegsė́t, mirė sveika būdama Šln. Nustok žegsė́jęs Pns. Kap aš tave pakratysiu, tai net žegsėt imsi Kt. Jeigu žegsì, marškinių skverną įsikąsk Rg. Jei žegsi, tai keikia ar mini kas LTR(Vlkv). Mama minavoja, žegsì Jd. Žegulys: žegsiantį reikia bele kaip nugandyt, ir nustosiąs žegsėti Sln. Jei duonos suvalgęs žegsi, greit alkanas būsi LTR(Auk). Sakykite, ar taip visi prisisotino, ar senutė be padažo kukulius patiekė: Simas žegsi, baltakiuoja, o Jonas laka vandenį P.Cvir. Jis pats žegsėdamas dar labiau ėmė keiktis A.Vaičiul.
Dictionary of the Lithuanian Language.